Kultūra

Nuo seno armėnai puoselėja savo menines tradicijas, atspindinčias unikalią kultūrą ir kraštovaizdį. Kasdienybę jie vaizduoja meniškiausiais būdais: rankdarbiais, pagražinimais, raižiniais ir dizainais.

Viena įdomiausių meno formų Armėnijoje – architektūra. To pavyzdys – bažnyčiose meniškai iliustruotos freskos ir reljefai. Skulptūros yra visur – beveik kiekviename Armėnijos mieste, miestelyje ir kaime.

Armėnai ypač mėgsta muziką, todėl šimtmečius kūrė išskirtines kompozicijas. Šarakanai – tradicinės armėnų liturginės dainos, kurios šiandien išgyvena atgimimą. Grojant armėnų liaudies dainas, naudojami skirtingi muzikos instrumentai. Vieni garsiausių Armėnijos muzikantų ir kompozitorių – „Sayat Nova“, „Komitas“ ir Aramas Khachaturianas. Šiuolaikinėje muzikoje ryškiausi džiazo ir pop stiliai. Būsimas Armėnijos muzikantų kartas paruošti padeda konservatorija „Komitas“. Dažnai Jerevano filharmonijoje, kamerinės muzikos salėje, operos ir baleto namuose vykstantys koncertai žmones suburia maloniai praleisti laiką.

Literatūra – ypač svarbi Armėnijos kultūrinės ir tautinės tapatybės dalis. Prieš pradedant kurti armėnų abėcėlę dar V amžiuje, armėnų pasakos buvo perduodamos žodine tradicija. Jos buvo užrašytos ir užsienio kalbomis. Armėnijos rankraščiai, apipavidalinti gražiomis miniatiūromis, sujungia Armėnijos literatūrines ir iliustravimo tradicijas. Krikščioniškoji kultūra ir Mesropo Mashtoto sukurta armėnų abėcėlė, suteikusi kalbai daug ekspresijos ir šimtmečius nepareikalavusi esminių pakeitimų, paskatino unikalių kultūrinių tradicijų atsiradimą. Niekas geriau neatskleidžia šios literatūros ir meno istorijos nei unikalus Jerevano „Matenadaran“ (Senųjų rankraščių institutas), sukaupęs neeilinę 14 000 išsamių rankraščių, fragmentų ir miniatiūrų kolekciją. Seniausi pergamentai priskiriami VI–VI amžiais. Didžioji dalis rankraščių – senovės mokslininkų atlikti teologijos, astronomijos, astrologijos, alchemijos, geografijos, istorijos, medicinos, poezijos ir muzikos tyrimai.

Armėnijos teatro istorija skaičiuoja daugiau nei 2000 metų. Daugybė rankraščių apie šį teatrą yra saugomi „Matenadaran“ muziejuje. Graikijos istorikas Plutarchas liudija, kad Euripido „Bacche“ buvo pastatytas Artašate 53 m. pr. Kr. , o Armėnijos karalius Artavazdas rašė tragedijas. Metraštininkai Hovhanas Mandakouni (5 a.) ir Davtakas Kertoghas (7a.), „Tovma Artsruni“ (9–10 a.) ir kt. suteikė daug vertingos informacijos apie teatrą, pagal kurią šiandien žinome, kad teatras egzistavo įvairiais amžiais. Armėnijos teatro tradicijos uoliai bei atsakingai saugomos ir šiandien.

Armėnų tapyba ypač sužydėjo XIX a. To meto menininkai, tokie kaip portretų tapytojas Hakobas Hovnatanianas ir jūros peizažų dailininkas Ivanas Aivazovskis, puikiai žinomi ir tarptautiniu mastu. XX amžiuje Martiros Saryan užfiksavo ir naujai atskleidė gamtos esmę, Arshilis Gorky stipriai  formuojant amerikiečių menininkų kartą Niujorke, o Carzou ir Jansemas savo sėkmę surado tapydami Prancūzijoje. Geriau susipažinti su šių dienų armėnų menininkais bei jų darbas padės apsilankymas Saryano parke.

Kaukazo regioną, ypač Armėniją, mokslininkai dažnai vadina vieta, nuo kurios prasidėjo kilimų audimo kelias. Šią tradiciją armėnai tęsia iki šiol, todėl parduotuvėse galima rasti puikių naujų ir senų kilimėlių bei kilimų. Neatsitiktinai savaitgaliais vykstantis sendaikčių turgus būna nuklotas pardavėjų atsivežtais įvairių dizainų ir spalvų kilimais, traukiančiais pirkėjų akį. Tame pačiame turguje gali būti sunku atsispirti ir gausybei kitų žavių rankdarbių – rankų darbo gaminiams, armėniškam auksui, brangakmeniams ir pusbrangiems akmenims, įkvepiantiems juvelyrus įvairiuose kraštuose. Pavyzdžiui, Obsidiano akmuo dažnai naudojamas gaminant papuošalus, stalo aksesuarus ir dekoracijas. Tuo tarpu kilimų audimas nėra tik vaizduojamasis menas: austi audiniai gali būti naudojami drabužiams, rankinėms ir namų dekoro elementams gaminti. Medžio raižiniai atkartoja senovės akmeninius kryžius (khačkarus), aptinkamus visoje šalyje, ir kiekvienas jų – toks vienintelis ir unikalus. Armėnijos amatai apjungia elegantišką praktiškumą su žavingomis užgaidomis tekstilės, keramikos, metalo ir medienos dirbiniuose.

Armėnija ne veltui vadinama muziejumi po atviru dangumi. Turistai čia suras daugiau nei 4000 istorinių paminklų, apimančių įvairius šalies istorijos laikotarpius nuo priešistorės iki helenizmo laikų, nuo ankstyvosios iki viduramžių krikščionybės eros. Savo šedevrus armėnai kūrė retais taikos ir santykinio klestėjimo laikotarpiais. Vien Jerevane yra daugiau nei 40 vaizduojamojo meno muziejų ir galerijų.